Aš įkopiau į Kilimandžarą

Aš įkopiau į Kilimandžarą

Gyvenkime aktyviai kalnų vadovas Šarūnas Sakalauskas jau du kartus keliavo į Tanzaniją ir kopė į Kilimandžarą. Tai sunki ir ilgo pasiruošimo reikalaujanti kelionė, kuriai pasiryžti išdrįstų ne kiekvienas. Tačiau vadovas džiaugiasi ir dalinasi savo mintimis: „Manau, kad Kilimandžaras tai kalnas į kurį privalo užkopti kiekvienas, kuris save laiko tikru kalniečiu!“. Šarūnas atvirai ir nuoširdžiai dalinasi savo asmenine patirtimi bei išgyvenimais patirtais Afrikoje.

 

Kodėl Gyvenkime aktyviai komanda nusprendė kopti į Kilimandžarą? Kuo jis jus suviliojo?

Dažnai ieškome naujų krypčių, kur galėtume rengti aktyvius žygius į kalnus. Idėja vykti į „Afrikos stogą“ atsirado staiga (ko gero kaip ir didžioji dauguma mums kylančių idėjų). Tuomet tiesiog keliavome Maroke, kopėme į Atlaso kalnus. Tačiau Marokas nėra „tikroji Afrika“, tai labiau musulmoniška šalis su europietiškais akcentais. Mes ieškojome tikrosios „motinos Afrikos“, todėl pasirinkome Tanzaniją. Juk Kilimandžaras tai kalnas į kurį privalo užkopti kiekvienas, kuris save laiko tikru kalniečiu!

 

Kiek laiko Lietuvoje vyko pasiruošimas kelionei?

Teorinis pasiruošimas (maršrutas, nakvynės, vietinis organizatorius) truko beveik 4-5 mėn. Prieš keliaudamas, pirmą kartą į tolimą kelionę, turi puikiai atlikti namų darbus, turėti planą A ir B.

Didelio fizinio pasiruošimo mums patiems nereikia, kadangi daug aktyviai keliaujame. Kalbant apie keliautojus, manau, kad jie turėtų pradėti ruoštis kelionei 3-4 mėn. prieš pirmuosius žingsnius link viršūnės. Reikia būti atviram pačiam sau, gerai apgalvoti ar tikrai turėsi jėgų įkopti į viršūnę.

Tačiau noriu pasidžiaugti, jog sėkmės procentas kalba pats už save. Per dvi keliones visi keliautojai (virš 20 žmonių) viršūnę pasiekė. Visais labai didžiuojamės!

 

Kodėl kopdami į Kilimandžarą į pagalbą pasitelkiate vietinius Afrikos gidus?

Nacionalinio parko taisyklės įpareigoja samdytis vietinį organizatorių, gidus, nešikus, galima samdyti net ir virėjus. Visi nori uždirbti, viskas labai paprasta. Paklausa puiki, turistų tikrai netrūksta. Pavyzdžiui mūsų komandą sudarė lietuviai ir 30 vietinių gidų, kurie iš tiesų yra labai šaunūs!

 

Kokie yra vietinė aplinka Tanzanijoje? Kuo ji gali nustebinti europiečius?

Įvairi. Nuo saulės nugairintų plynaukščių iki ypač žalių miškų. Gamta pakeri.

Kuo gali nustebinti? Aukščiausiu pasaulyje vulkanu šalies viduryje 🙂 Stipriai kukliu vietinių pragyvenimo lygiu kaimuose. Ir „5 žvaigždučių“ paplūdimiu Zanzibare.

Kalbant atvirai, man susidarė toks įspūdis, kad „tie vargšai“ kaimuose jaučiasi laimingesni ir turtingesni nei europiečiai ar amerikiečiai, kurie savo laiką Afrikoje leidžia prie jūros 🙂

 

Ar vietiniai Tanzanijos žmonės svetingi? Kaip manai, ar mes turime ko iš jų pasimokyti?

Tanzanijoje žmonės atsipalaidavę. Saulė, karštis, vaisiai ant medžių, o ko gi galima daugiau norėti? Sujuda jie tik tuomet, kai pamato turistus. Juk mes vaikščiojantys pinigai, bet negali už tokį požiūrį smerkti, tiesiog tokia kultūra. Kalbant apie svetingumą, vietiniai labai paslaugūs ir visi besišypsantys, tačiau visuomet tau primins, kad viskas čia ne už ačiū.

 

Ko galime pasimokyti iš žmonių ir jų gyvenimo būdo? DAUG.

Turiu labai puikų ir įsimintiną pavyzdį. Antros kelionės metu sugalvojome užsukti į mokyklą. Nupirkome tušinukų, sąsiuvinių ir juos ketinome padovanoti mokiniams. Kaip tarėme, taip ir padarėme, tačiau pasirinkome netinkamą laiką ir būdą dovanoms įteikti. Kaip tyčia, pataikėme į pertraukos laiką, kada mokinių lauke buvo šimtai. Įsivaizduokite… (nors ko gero nepamačius neįmanoma) vaikai klasėse prie suolo sėdi po keturis. Rašymo priemonių ir ant ko rašyti, katastrofiškai trūksta. Įeidami į mokyklos teritoriją sukėlėme nemažą chaosą. Vaikai būriais lipo vienas per kitą, kad tik gautų tušinuką. Nepraėjus 5 minutėms rankose jau nieko neturėjome. Tik širdyje sukilo didžiulės emocijos ir akys prisipildė ašarų. Tai išmuša iš vėžių net ir mus, stiprios lyties atstovus, žodžiais sunku nupasakoti šį jausmą.

 

Visuomet sakau, kad kalnuose mūsų bėdos atrodo tokios mažos ir bereikšmės. Toje mokykloje dar kartą supratau, kad bėdų mes išvis neturime ir gyvename labai gerai. Tik kartais taip įninkame į kasdienybę, jog vaikštome lyg užsimerkę.

 

Ar kopimas į Kilimandžara yra sudėtingas?

Kopimas į Kilimandžatą nėra toks lengvas, kaip rašoma įvairiuose bloguose ar kituose šaltiniuose. Yra du sudėtingumo kriterijai lipant į kalną, tai – fizinis ir techninis. Techniškai kalnas visiškai paprastas. Užtenka turėti gerą kalnietišką ekipuotę, batus ir didelį norą. Fiziškai kalnas parodo nagus. Reikia minimum 5 dienų į jį įkopti ir nusileisti. Tačiau tai sunkus ir varginantis kopimas. Patartina turėti daugiau dienų, nes aklimatizacija čia labai svarbi. Vis gi tai beveik 6 km kalnas. Aukščio liga gali užklupti labai netikėtai ir nemaloniai.

Tad tiems, kas nebuvo tokiame aukštyje galvos skausmas, pykinimas ir buvo pati nemaloniausia naujiena. Žinoma, prieš kelionę apie visa tai yra informuojama, tačiau kol nepatiri „savo kailiu“ tai atrodo tik žodžiai.

 

Koks yra Kilimandžaro – vulkaninio masyvo kraštovaizdis, kas tau labiausiai įstrigo?

Labai įvairus, bet tai normalu. Kalnas yra tokio aukščio, jog eina per kelis gamtos zoniškumus. Link kalno pradedi eiti žaliais tropiniais miškais, o gamta nyksta didėjant aukščiui. Visiems ypač patinka dykuma.

Įspūdingiausiai viskas atrodo nuo pačios viršūnės, atsiveria nuostabūs nematyti vaizdai ir žinoma visa tikrojo motina AFRIKA!

 

Pasidalink, kokios pagalbos grupei (kopiant į kalną) prireikia iš vietinių gidų? Ar jie paslaugūs?

Batų užrišimas, kuprinės panešimas, motyvaciniai žodžiais ir kt. Jų paslaugumas turbūt žodžiais nenusakomas. Kiekvieną rytą tave pažadina su arbatos, kavos puodeliu ir nesvarbu koks aukštis, du ar beveik penki kilometrai. Kalnai – tai jų gyvenimas. Jeigu ne viskas įvyksta profesionaliai, jie viską kompensuoja savo plačia šypsena ir ištiesta ranka sunkioje situacijoje.

 

Per kiek dienų yra pasiekiama Kilimandžaro viršūnė? Ar užkopia visa grupė?

Į aukščiausią Afrikos viršūnę yra net 7 maršrutai. Trumpiausias 5 dienos, ilgiausias iki kelių savaičių. Tad viskas priklauso nuo turimo laiko ir pinigų. Pasiekimo procentas priklauso nuo žygio trukmės, kuo ilgiau eisi, tuo daugiau šansų užkopti.

Kitas labai svarbus faktas – fizinis ir psichologinis pasiruošimas, kuris priklauso tik nuo pačių keliautojų. Teoriškai 70-80% bandančių iškelia rankas viršūnėje!

 

Kokie jausmai užplūsta užkopus į Kilimandžarą?

Priklauso nuo savijautos! Tikrai nepasakosiu apie tai, kad visiems pradeda skraidyti drugeliai ar pražysta gėlės, nes tai būtų melas 🙂 Kiekvienas reaguoja labai skirtingai… Tai itin sunkus darbas. Vieniems džiaugsmas ateina iš karto, kitiems jau nusileidus nuo jo, o tretiems tik grižus į Lietuvą. Bet manau, jog visi sau pasako: „velnias… AŠ tai padariau!“.

 

Kaip manai, ar visi gali užkopti į Kilimandžarą? Kodėl?

Pats kalnas yra tiems, kurie mėgsta žygius ir labai aktyvų laisvalaikį, o Tanzanija – skirta visiems.  Safariai, Viktorijos ežeras, vandenynas ir žinoma, nuostabi vietinė kultūra.

 

Ko palinkėsi norintiems užkopti į Kilimandžaro viršūnę?

Kaip ir minėjau, Tanzanija yra visiems. Kraštas turintis DAUG nuostabių dalykų. Gamta, žmonės – super. O Kilimandžaras (kaip ir kalnai), tai daugelio svajonė, bet ne visi link tos svajonės pasiryžta eiti. Mano asmeninis patarimas – EIK ir BANDYK!

 

Kada Gyvenkime aktyviai komanda vėl žada vykti į Tanzaniją ir užkopti į Kilimandžarą?

Šalis ir kalnas paliko neišdildomus įspūdžius, todėl pažadame vyksime dar ir dar kartą. Kiekvienais metais vyksime lietuviškos žiemos sezonu – sausį ir vasarį.

 

Jeigu turite klausimų ar norite keliauti kartu su Gyvenkime aktyviai komanda į Kilimandžarą, o gal ir kitus kalnus, tuomet nedvejokite ir parašykite mums el. paštu info@gyvenkimeaktyviai.com.

Post a Comment