Keliais sakiniais papasakok apie save/prisistatyk.
Esu Šarūnas. Kelionių į kalnus entuziastas, žygeivis ir vadovas.
Kodėl tu esi/tapai kelionių vadovu?
Galiu sakyti, kad kelionių vadovu tapau jau dešimties metų. Jau nuo tada jaučiau, kad savo gyvenimą siesiu su „viršūnėmis“. Noras kopti į jas atsirado jau po pirmojo įkopimo karto. Tuo kalnų viršūnių pasiekimo potyriu norėjau dalintis ir su kitais, todėl ir tapau kelionių vadovu.
Ką tau reiškia kalnai/kelionės į kalnus?
Atsakymas labiau nei paprastas. Kelionės į kalnus man – viskas.
Kokios asmeninės savybės būtinos kalnų vadovui?
Svarbiausia – aštrus protas sudėtingomis situacijomis ir žinoma, komunikabilumas! Kaip vieną iš puikių savo savybių išskirčiau pagalbą kitiems. Niekada nepatingiu ištiesti ranką sunkiai kopiančiam, prieiti paraginti eiti toliau ar tiesiog panešti kito žmogaus nešulį.
Kurie pasaulio kalnai tau yra patys įspūdingiausi ir kodėl?
Kaip Gintaras Visockis yra pasakęs: „Už kalnus gali būti geriau tik kalnai, kuriuose nesi buvęs“. Tad manau, kad man įspūdingiausi kalnai yra tie, kuriuose dar nesu buvęs ar žinau, kad ateityje keliausiu į juos.
Į kurią kalnų viršūnę tu dar norėtum įkopti ir kodėl?
Šiandien mano tikslas – įkopti į visas aukščiausias žemynų viršūnes. Taip pat noriu įkopti į visas Europos šalių aukščiausias viršūnes.
Ar kalnai tau niekada nenusibosta? Kodėl?
Man šiame darbe patinka žmonės. Dažnai žmonės manęs klausia ar nesunku, ar neatsibosta tie patys maršrutai? O aš visuomet atsakau, – Žinoma, jog ne, nes kalnai ir takai gali būti tie patys, bet žmonės visuomet kiti. Kiekvieną kartą gyveni vis kita emocija, išmoksti ir išgirsti kažką naujo. Pamatyti kaip žmonės pasikeičia kelionės metu, tai yra nepaprasta!
Kaip manai, ar bet kuris žmogus gali kopti į kalnus ir kodėl?
Taip, manau, kad gali kopti visi! Nes kalnai juk nėra mokami, ar nedraugiški. Į juos kopti gali visi nes nekopti į juos ir nepamatyti šio pasaulio stebuklo būtų tiesiog nuodėme.
Ar turi būti atletiško sudėjimo, jog galėtum kopti į kalnus?
Ne, neprivalai būti „lengvaatletis“ ar pan. Žinoma, jog fizinis pasirengimas visuomet padeda kopti, bet ne kartą mačiau, kaip fiziškai puikiai atrodantys vaikinai krenta „kaip lapai“ lipant į aukštesnes viršūnes… Valia, užsispyrimas ir kantrybė, manau yra patys svarbiausi dalykai lipant į kalną.
Kodėl tave mėgsta keliautojai (žmonės, kurie kartu keliauja į kalnus)?
Dėl nuoširdumo, atsidavimo ir noro padėti jiems.
Kokius klausimus (prieš ir per keliones) tau dažniausiai užduoda keliautojai?
Tai daugiausia klausimai susiję su kelionės detalėmis: apranga, oras, nakvynė ir pan. Galėčiau sakyti, jog tai tiesiog kasdieniški, bet svarbūs klausimai.
Jeigu žygio metu žmogus pradeda labai bijoti aukščio, ką tuomet darai? Kaip jį padrąsini?
Na aukščio baimę kalnuose galima įveikti. Juk kylame savo kojomis nuo žemo aukščio ir taip akys bei visas kūnas pripranta prie aukščio, tad labai dažnai tokių situacijų ir neiškyla. Žinoma, jų būna. Na tuomet drąsini žmogų, net laikai jam už rankos (jeigu reikia), kalbini jį. Jeigu situacija patampa labai rimta, ieškai variantų kaip keliautoją saugiai nuleisti žemyn.
Ką aš veikčiau jeigu nebūčiau kelionių į kalnus vadovu?
Gal organizuočiau keliones iš „apačios“, tai yra ofiso. Žaisčiau rankinį, kadangi nuo pat mažens jį žaidžiau ir buvau profesionalus sportininkas. Pavyko „užsivilkti“ ir Lietuvos nacionalinės rinktinės marškinėlius.
Kur aš būsiu ir ką aš veiksiu po 5 metų?
Tikiuosi, jog niekas nepasikeis ir būsiu arčiau savo gyvenimo tikslo – įkoptos visos žemynų aukščiausios viršūnės.
Jeigu savaitei vienas keliautum į kalnus, kokius 5 daiktus į juos pasiimtum ir kodėl?
Kuprinę, palapinę, miegmaišį, didelį maišą dribsnių ir nedidelį puodą. Visa kita rasčiau gamtoje!
Ko palinkėtum žmonėms, kurie su tavimi kartu jau keliavo į kalnus ir ko palinkėtum tiems, kurie dar tik keliaus?
Visiems linkiu sveikatos ir išdrįsti keliauti. Visa kita atliks kalnai. Ir pažadu, jog tikrai dar kartą norėsite į juos sugrįžti.