Keliais sakiniais papasakok apie save/prisistatyk.
Esu baigęs VVPI ir įgijęs geografijos ir kūno kultūros mokytojo specialybę. Mano pedagoginio darbo stažas 31 metai. Nuo 2000 m. pradėjau vadovauti žygeivių grupėms keliaujančioms po kalnus.
Kodėl tu esi/tapai kelionių vadovu?
Tai lėmė mano tinkanti specialybė bei geras fizinis, techninis ir psichologinis pasiruošimas. Begalinis noras save vis išbandyti naujuose žygiuose.
Kaip tu tapai kelionių vadovu?
Vesti žygius po kalnus, gavau pagal rekomendacijas iš kelionių vadovų. Esu baigęs aukštąjį mokslą, kuris susijęs su vadovavimu žygiams, maršruto parinkimu, bei sudarymu, bendravimu su keliautojais. Turiu pedagoginį išsilavinimą, kuris labai padeda, taip pat esu įgijęs kelionių vadovo bei pirmosios medicininės pagalbos suteikimo nukentėjusiems pažymėjimus.
Ką tau reiškia kalnai/kelionės į kalnus?
Kalnai užburia. Jeigu patiko, tai ilgam. Jie įdomūs pažintine prasme ir tai tikras savęs išbandymas, poilsis (galvai), geras ir kolektyvinis jausmas bei naujų draugų susiradimas.
Kokios asmeninės savybės būtinos kalnų vadovui?
Manau, jog pirmiausia reikia mylėti kalnus. Toliau juos pažinti, turėti gerą fizinį, techninį, psichologinį pasiruošimą. Mokėti bendrauti su įvairaus pasiruošimo lygio keliautojais.
Kurie pasaulio kalnai tau yra patys įspūdingiausi ir kodėl?
Alpės mane užbūrė ir pakerėjo dėl savo grožio, didybės, geros infrastruktūros bei puikių šalių per kurias jos driekiasi.
Į kurią kalnų viršūnę tu dar norėtum įkopti ir kodėl?
Materhornas vis dar neįveiktas… Jis didingas, žavus, tobulas, atšiaurus ir viliojantis.
Ar kalnai tau niekada nenusibosta? Kodėl?
Jeigu pamilai kalnus, tai ilgam, o gal ir visam gyvenimui. Tai liga, gerąją prasme. Mums lygumų gyventojams – tai trauka, to ko neturi už lango.
Kaip manai, ar bet kuris žmogus gali kopti į kalnus ir kodėl?
Visada sakau, jog žmogus neturintis sveikatos sutrikimų, nežiūrint į jo amžių ar lytį, gali keliauti su patyrusiais vadovais į nesudėtingus kalnus. O į rimtesnius žygius jau reikia ir rimtesnio fizinio bei techninio pasirengimo. Bet viskas daroma – nuo lengvesnio prie sunkesnio…. laiptelių principu.
Ar turi būti atletiško sudėjimo, jog galėtum kopti į kalnus?
Atletu (į pirmus ir nesudėtingus kalnus) gali ir nebūti. Pradžiai reikia noro, amunicijos ir patyrusio vadovo.
Kodėl tave mėgsta keliautojai (žmonės, kurie kartu keliauja į kalnus)?
Manau mano stiprybė – geras grupės parengimas žygiui: suteikta visa reikalinga informacija apie būsimą žygį, detaliai parengta programa ir jos sėkmingas įgyvendinimas. Numatomos dažniausiai daromos keliautoju klaidos bei jų šalinimas.
Kokius klausimus (prieš ir per keliones) tau dažniausiai užduoda keliautojai?
Pradedančius keliautojus dažniausia domina fizinis krūvis žygio metu, kalnuose būsimos oro sąlygos, reikalingas inventorius, gyvenimo sąlygos, mitybos ypatumai, suvenyrai.
Jeigu žygio metu žmogus pradeda labai bijoti aukščio, ką tuomet darai? Kaip jį padrąsini?
Visi sveiki žmonės bijo aukščio. Tačiau visokias baimes, fobijas galima įveikti arba prisitaikyti. Su tokiais žmonėmis nereikia forsuoti, jų skubinti. Jiems reikia padėti patikėti, kad viena ar kita žygio atkarpa yra saugi ir turimas inventorius saugus. Viskas priklauso nuo keliautojo fizinės bei emocinės būsenos. Jis turi įgauti pasitikėjimą savo jėgomis.
Ką aš veikčiau jeigu nebūčiau kelionių į kalnus vadovu?
Jau sunku save įsivaizduoti nebūnant kalnų vadovu. Galbūt būčiau eilinis kelionių vadovas ir vesčiau ekskursijas po Europos miestus. Jeigu kas nors pasikeistų, turiu ir kitų hobių: sportas, muzika ir žvejyba.
Kur aš būsiu ir ką aš veiksiu po 5 metų?
Po penkių metų daug kas nepasikeis. Toliau dirbsiu pedagoginį darbą. Ruošiu naujas kalnų žygių programas ir jas su bendraminčiais sėkmingai įgyvendinsiu.
Jeigu savaitei vienas keliautum į kalnus, kokius 5 daiktus į juos pasiimtum ir kodėl?
Su savimi reiktų pasiimti kuprinę, pinigų, gerą miegmaišį, kokybišką avalynę ir drabužius, žemėlapį, maisto. Be šių daiktų vargu ar komfortiškai išgyventum. Jeigu nemiegotum kalnų nameliuose tai dar privalėtum pasiimti ir palapinę.
Ko palinkėtum žmonėms, kurie su tavimi kartu jau keliavo į kalnus ir ko palinkėtum tiems, kurie dar tik keliaus?
Keliavusiems, manau, jog pirmi žygiai patiko. Jiems reikėtų nenurimti ir keliauti į vis sudėtingesnius kalnus. Kur aukščiau ten gražiau ir daugiau iššūkių.
Būsimiems keliautojams nepatarčiau be kalnų vadovo vykti į kalnus, nes pateksite į jums nežinomas sąlygas dėl kurių gali iškilti nemažų problemų. Reikėtų keliauti su kelionių agentūra ir rinktis neaukštus kalnus, ir nesudėtingą žygį, įsigyti reikalingą kelionių vadovo nurodytą inventorių.