Kodėl mes kopiame į kalnus?

Kodėl mes kopiame į kalnus?

Šį klausimą traktuojame kaip retorinį, kadangi kiekvienas iš mūsų turime vis kitokį atsakymą. Norime pasidalinti savo mintimis – ką mums reiškia kalnai ir kodėl mes į juos grįžtame vėl ir vėl 🙂 Tikimės, jog tai padės jums dar labiau pamilti kalnus!

 

SPORTAS

 

Kiekvieną dieną mes daug judame. Mūsų dienos rėžimas – pusryčiai-kalnai-pietūs kalnuose-kalnai-vakarienė-miegas ir kitą dieną viskas vėl kartojasi 🙂 Ši „rutina“ mus įspraudžia į judėjimo rėžimą. Tai ką suvalgome, mes iš karto „deginame“ kalnuose. Nėra laiko ne tik stambėti, nėra laiko nejudėti ir tingėti 🙂 Mūsų žygiavimas kiekvieną dieną – nesustojantis kardio, be jokių didelių sunkumų kilnojimų, body pump ar pan. bei grožėjimosi savimi prieš veidrodžius. Mes iš tiesų nuoširdžiai kiekvieną dieną daug judame, mūsų kojos neturi laiko ilsėtis, mes įkvepiame gaivų kalnų orą, kuris padeda pagerinti bendrą organizmo savijautą, mes kiekvieną dieną sukopiame daug valandų kelio, mes neskubame, tačiau nuolatos esame aktyvūs.

 

Juk toks ir turėtų būti sportas – teikiantis džiaugsmą, padedantis pajusti atpalaiduojantį nuovargį, mokantis susitelkti, išmokantis atidumo. Štai kaip kalnuose mes suprantame žodį – sportas.

 

MEDITACIJA – RAMYBĖ

 

Mes pasikartosime, tačiau tik taip priminsime tai, kuo nuoširdžiai tikime, tad norime priminti savo atrastą tiesą, jog kalnuose galva atsipalaiduoja! Įkyrios mintys apie nemėgstamą (o gal net per daug dievinamą) darbą dingsta, pamirštame buitinius rūpesčius, nesukame galvos apie pradėtas ir nepabaigtas užduotis namuose, nes mes būname šiandienoje, kuomet tiesiog einame į priekį. Kai kalbos baigiasi, nes būna per daug sunku kalbėti, o gal net per sunku klausytis kitų pasakojamų istorijų, kai susitelki tik į prieš tave einančio žmogaus batų padus, nes bijai pastatyti koją ne ten, kai vis pažiūri aukštyn, o viršūnė atrodo taip toli, toli (o vadovas sako, kad jau tuoj, tuoj, jau nedaug liko :)), tada galva išsivalo… O užkopus į viršūnę ji būna tuščia, tuščia, kad net pamiršai kiek daug jėgų tau pareikalavo užkopimas į viršų. Tada tu tiesiog džiaugiesi akimirka.

 

Štai kaip kalnuose mes suprantame meditaciją ir ramybę – šiandienos akimirkos grožis.

 

KOMPANIJA

 

Kalnai be draugijos nebūtų tokie nuostabūs! Būdami kalnuose, kopdami į kalnus grupelėse mes tampame maža bendruomene. Mes atrandame naujus draugus, naujas istorijas, mes juokiamės, klausome ir įsiklausome, atviraujame ir pasitikime žmonėmis, kurie eina kartu, nes aplink atrodo, jog daugiau nieko ir nėra – tik ši maža žmonių bendruomenė. O juk šis jausmas mus suvienija. Mes išmokstame dalintis, nes priimame vieni kitus, nors esame labai skirtingi, o dėl to ir kelionė kalnuose tampa dar įdomesnė. Mes plečiame savo akiratį, nes tą mums padeda padaryti tik kiti žmonės! O užkopus į kalnus drauge sveikiname vieni kitus, nes suvokiame kiek daug jėgų TA diena iš mūsų pareikalavo.

 

Kartu mums gera būti kalnuose!

 

AKTYVIOS ATOSTOGOS

 

Nejau dar nesi tokių išbandęs? Tikime, jog mūsų tarpe tokių neatsiras! 🙂 Mes atostogas matome ne kaip pagulėjimą visą dieną pleže ir tinginiavimą… Mums pasakymas „viskas įskaičiuota“ reiškia, kad įskaičiuota – nuovargis, paties maisto ruošimas sau ir grupei, palapinės statymas, skaudančios kojos, fizinis darbas… daug juoko, daug nuostabių vaizdų, pozityvūs vadovai, nuostabi kompanija, pasakiškos draugų pagamintos vakarienės, įdomūs pokalbiai, įkoptos viršūnės…

 

Štai kas mums yra aktyvios atostogos, kuriose reikia tik būti savimi.

 

SKANUS MAISTAS

 

Ar žinojote, jog kalnuose pagamintas maistas skanesnis? Kai galva laisva nuo įvairių kasdieninių minčių ir rūpesčių, tuomet net ir maisto skonis, būnant nuostabiose kalnų viršūnėse tampa sodresnis. O ir vertiname jį kitaip, nes į kalnus patys jį ir užsinešėme arba jį mums pagamino grupės draugas, su kuriuo tik vakar susipažinote, tačiau atradote net šimtą bendrų temų.

 

Tad ne tik draugystę, bet ir maistą kalnuose mes pradedame vertinti visai kitaip!

 

NORAS VISKĄ PAKARTOTI

 

Mes kopiame į kalnus, nes susergame kalnų liga, kuri yra nepagydoma. Ir tai nėra sportinis azartas ar noras įkopti į kuo aukštesnes viršūnes, tai gyvenimo būdas, kuris tampa neatsiejama tavo dalimi. Ir kiekvienas žygis į kalnus visada būna vis kitoks, nes kiekvieną kartą mes sau keliame vis kitokį tikslą.

 

Todėl linkime netingėti ir atrasti savo tikslą ir tinkamą atsakymą Kodėl AŠ kopiu į kalnus? 🙂

Post a Comment